Emocinis intelektas

Mark Slaski* (Jungtinė Karalystė) apžvelgia, kaip emocinio intelekto sąvoka buvo naudojama darbo aplinkoje bei kokią naudą gali išgauti darbovietės, pradėjusios geriau suprasti emocinio intelekto svarbą.

Emocinis intelektas – jau 10 metų

Nepaisant išankstinių spėjimų, jog emocinis intelektas (EI) tėra mados kaprizas, praėjus net 10 metų po šios sąvokos atsiradimo organizacijų bei konsultantų tarpe vis dar nerimsta diskusijos dėl EI reikšmės bei svarbos. Dešimtmetį trukę tyrimai įtikinamai parodė, kad EI yra viena esminių lyderystės bei vadovavimo kompetencijų ir kuo aukščiau Jus organizacijoje kylate karjeros laiptais tuo labiau didėja EI reikšmė. Mano atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad aukštesnius EI testo balus surenkantys vadovai patiria mažiau streso, jų nuotaika yra pakilesnė, jie mažiau serga. Be to, jų tiesioginiai vadovai jų darbo rezultatus įvertina žymiai geriau.

Taigi kas yra emocinis intelektas? – Keletas mokslinių faktų

Vienas pirminių žmogaus elgesio principų yra saugumas ir išlikimas. Dėl šios priežasties mes tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai nuolat stebime savo aplinką ir ieškome pavojaus ženklų. Mūsų emocijos (baimė, pyktis, liūdesys, džiaugsmas bei pasibjaurėjimas) yra vienas pagrindinių ir greičiausių būdų mus įspėtį apie aplinkos mums keliamus iššūkius bei grėsmę. Emocijų pagalba šią informaciją mes taip pat perduodame aplinkiniams. Naujausi tyrimai rodo, kad smegenyse yra specialios sritys, skirtos apdoroti informacijai, susijusiai su emocijomis (Joseph LeDoux „The Emotional Brain“). Svarbu tai, kad 21-ąjame amžiuje išlikimas reiškia ne tik fizinį išlikimą, tačiau ir savęs išsaugojimą socialine bei psichologine prasme. Taigi, emocinis intelektas iš tiesų reiškia mūsų gebėjimą suderinti savo jausmus su mintimis norint saugiai išlikti šiuolaikiniame pasaulyje; ir, kaip ir kalbant apie kitas intelekto formas, vienų žmonių EI yra labiau išlavintas nei kitų.

Emocinio intelekto pajėgumas

Aukštu emocinio intelekto lygiu pasižymintys žmonės geba suprasti savo emocijas, kodėl jie konkrečiu momentu būtent taip jaučiasi. Dėka to šie žmonės taip pat gali tinkamiau kontroliuoti savo emocijas; ir tikėtina, kad taip elgdamiesi jie priims geresnius sprendimus. Aš esu įsitikinęs, kad mes visi esame patyrę emocinės perkrovos akimirkų, kai regis visas mūsų loginis mąstymas tiesiog išskrisdavo pro langą! Be to, kai tik žmonės supranta ir ima dirbti su savo emocine patirtimi, jie gali suprasti ir kitų žmonių emocijas iš jų kūno kalbos, veido išraiškos, balso tono ar tiesiog jų klausydamiesi. Dėl to tokie žmonės taip pat gali sukurti ir palaikyti gerenius tarpusavio santykius. Tai itin svarbu šiuolaikinėse organziacijose, kur skirtumai ir įvairovė yra tapę norma, o efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip gerai žmonės sugeba dirbti kartu.

EI kompetencijos darbe

Anksčiau emocijų reikšmė mūsų kasdieniame gyvenime buvo nuvertinta, lygiai taip pat, kaip ir darbe. Aš dažnai girdėdavau žmones sakant: „darbo ir emocijų nedera maišyti“. Mūsų požiūris keičiasi ir realybė yra tokia, kad mes negalime atskirti emocijų nuo mūsų kasdienės žmogiškosios, o taip pat ir darbinės, patirties. Tačiau jei pažvelgsime į šiandienos organizacijas, pamatysime, kad tik nedaugelis jų naudojasi emociniu intelektu kaip modeliu organizacijai tobulinti. Daniel Goleman (dirbdamas su EI) ištyrė daugiau nei 500 pasaulinių organizacijų ir nustatė, jog tokios techninės kompetencijos kaip problemų sprendimas, planavimas ir organizavimas bei techniniai įgūdžiai pasireiškia daugiau nei 50 proc. lyderystės kompetencijų modelių, o emocinio intelekto kompetencijos tokios kaip klausymasis, savikontrolė, entuziazmas pasireiškia mažiau nei 10 proc. Šis faktas kelia dar didesnę nuostabą, jei atsižvelgsime ir į tai, kad nors IQ gebėjimai yra daugiau ar mažiau nekintami, EI gali būti lavinamas koučingo, mokymų bei ugdymo pagalba.

Tad nors emocinis intelektas vis dar vertinamas šiek tiek skeptiškai ir lieka neatsakytų klausimų, tos organizacijos bei konsultantai, kurie naudoja emocinį intelektą patobulinimams įgyvendinti, susilaukia didesnės sėkmės asmeninio, komandos bei organizacijos efektyvinimo srityje.

Daugiau informacijos apie Emotional IntelligenceView360 grįžtamojo ryšio tyrimą galite rasti čia. 

Literatūra:

Slaski, M and Cartwright, S. (2002). Health, performance and emotional intelligence: An exploratory study of retail managers. Stress and Health, 18, pp 63-68.

*Dr Mark Slaski yra ConsultingTools vyriausiasis psichologas.

Būdamas privilegijuotas organizacijų psichologas, Markas daugiau nei 15 metų tiria bei taiko žmonių psichologijos bei emocinio intelekto koncepcijas darbo aplinkoje. Savo darbe jis derina griežtus mokslinius tyrimus su efektyvia realaus pasaulio praktika.

Kaip vyriausiasis Hertfordshire universiteto psichologijos katedros lektorius Mark dėsto magistrantams bei atlieka tyrimus organizacinės pscihologijos srityje. Mark savo tyrimų rezultatus yra pristatęs daugelyje konferencijų bei spausdinęs ne mažą skaičių straipsnių. 

Mark yra vienas iš tik dviejų Jungtinei Karalystei atstovaujančių narių EI konsorciume – unikalioje tarptautinių tyrėjų, pasišventusių tirti bei taikyti emocinį intelektą organizacijose, organizacijoje.