Laimė: savo prigimties keitimas

Kiek mūsų laimės jausmas nulemtas genetiškai, o gal jam didesnės įtakos turi mūsų gyvenimo situacijos, mintys ir elgesys? Ar savo laimės lygį galime pakeisti tam tikrų veiksmų bei pratimų pagalba? Į šiuos klausimus atsako dr. Ken Nowack, StressScan įrankio kūrėjas bei gyvenimo būdo ugdymo (ang. lifestyle coaching) specialistas.

Naudojant streso bei sveikatos įvertinimo įrankį StressScan atlikto tyrimo rezultatai leido supiešti darbuotojo, kuris gali būti labiausiai linkęs būti nepatenkintas savo darbu ir gyvenimu, profilį. Tokiam žmogui būdingas žemas pasitenkinimo darbu bei gyvenimu laipsnis (prasta psichologinė gerovė), prasti mitybos įpročiai ir didelis savikritiškumas (dažnas neigiamo įvertinimo kaip streso įveikos būdo naudojimas). Mus domino, ar iš tikrųjų mes galime daryti įtaką savo laimės ir gyvenimo prasmės jausmui, turint omenyje tai, kad tyrimų rezultatai rodo, jog žmogaus bendras laimės lygis bent jau iš dalies yra nulemtas genetiškai (50 proc.), iš dalies priklauso nuo konkrečių įvykių/situacijų (10 proc.), o taip pat jam įtakos gali turėti tai, ką mes darome kiekvieną dieną, mūsų sąmoninga veikla (40 proc.).

Iki šiol atlikti tyrimai labiau patvirtino mintį, kad tai, ką mes darome kiekvieną dieną, neturi daug įtakos mūsų nekintamam ir biologiškai nulemtam laimės lygiui. Šis ankstesnis požiūris teigė, kad laimė nulemta genetiškai, galbūt jai įtakos turi mūsų auklėjimas, tačiau ji visada sugrįžta į tą patį lygį ir tik šiek tiek gali kisti. Tai taip pat paaiškino, kodėl žmonės, kuriems diagnozuojama lėtinė liga, sugrįžta į tą patį laimės lygį, kuriuo mėgavosi prieš susirgdami.

Tačiau norint visiškai suprasti pasitenkinimą gyvenimu, reikia atidžiau peržvelgti kai kuriuos komponentus, kurie įeina į daugelio žmonių laimės patyrimą. Vieną stipriausių įtakų laimei daro socialinė parama (prieinamumas, naudojimasis ir pasitenkinimas savo paramos tinklu). Žmonės, kurių pasitenkinimo gyvenimu įverčiai aukšti, teigia turintys daugiau juos palaikančių, paremiančių šeimos narių, draugų, bendradarbių lyginant su tais, kurie yra vieniši ar vieni ir yra labiau linkę jaustis nepatenkinti. Artimo žmogaus, teikusio paramą, netektis gali sukelti daug sielvarto ir gali prireikti laiko prisitaikyti, dėl ko pasitenkinimo gyvenimu lygis ir laimės jausmas sumažės.

Antrasis veiksnys – įsitraukimas į prasmingą ir patrauklų darbą, pomėgius, veiklas. Kai žmogus jaučia aistrą tam, ką daro (gaudamas už tai užmokestį arba ne) ir jaučia, kad tai turi prasmės, jo pasitenkinimo gyvenimu lygis yra aukštesnis. Tad savo stiprybių ir aistrų identifikavimas ir siekimas dažniau daryti tai, kas iš tiesų teikia pasitenkinimą, yra būdas padidinti savo bazinę laimę.

Nėra vieno rakto į pasitenkinimą gyvenimu, veikiau receptas, kurį sudaro įvairūs ingredientai, įskaitant dalį žemiau išvardintų veiklų, kurias jūs galite atlikti kiekvieną dieną:

• Miegas: pakankamai pailsėkite/išsimiegokite, nes miego/poilsio trūkumas turi įtakos nuovargiui ir nuotaikoms.
• Pratimai: raskite laiko fiziniams pratimams, nes tie žmonės, kurie dažniau mankštinasi, rečiau jaučiasi nusiminę ir pasižymi geresne psichologine gerove.
• Atlaidumas: atleiskite tiems, kas jus įskaudino praeityje.
• Emocijų raiška: tikslas yra jaustis gerai. Savo emocijų raiška, ypač raštu, gali turėti ženklų apsauginį poveikį.
• Socialinė parama: bendraukite su kitais ir venkite tų, kurie „nuodija“ jūsų gyvenimą.
• Kasdieniai apmąstymai: savo prašymų/maldų apmąstymas kiekvieną dieną, panašu, kad yra susijęs su geresne gerove ir laime.
• Savo esminių stiprybių nustatymas ir naudojimas: nustatymas ir stiprinimas to, ką jūs darote gerai, siekis kuo plačiau panaudoti savo išskirtines stiprybes leis jums jaustis labiau patenkintais ir užimtais.
• Neigiamo „pokalbio su savimi“ vengimas: stebėkite, ką jūs sakote patys sau ir stenkitės pasipriešinti mintims, kurios yra iracionalios, besąlygiškos, savikritiškos ir/arba pernelyg perfekcionistinės.

Plačiau apie StressScan įrankį galite skaityti čia.